ANYKŠČIŲ ŠV. APAŠT. EVANG. MATO BAŽNYČIOS ISTORIJA


Jau antrąjį šimtmetį pradėjusi Anykščių šv. Mato bažnyčia pasitinka ir išlydi jau kelintą anykštėnų kartą. Tapusi miesto simboliu, ryškiausiu panoramos akcentu, ji kiekvienam atėjusiam į ją palieka įspūdį tiek savo didingomis neogotikinėmis formomis, tiek dydžiu, tiek savo turtinga istorija.

Kada Anykščiuose atsirado pirmoji bažnyčia ­– sunku tiksliai pasakyti; manoma, kad kuriantis parapijai, apie 1442–1452 m., o pirmosios bažnyčios įkūrėju laikomas Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras. Bažnyčia buvusi medinė, taigi 1566 m. ir 1671 m. miestelį siaubusių gaisrų metu degė ir vėl būdavo atstatoma.

1757–1768 m. (kitur – 1765 m.) Žemaičių vyskupo Jono Dominyko Lapacinskio ir kunigo Tado Milašiaus rūpesčiu ant Šventosios upės kranto parapijiečių lėšomis pastatyta kryžiaus formos baltamūrė bebokštė vėlyvojo baroko bažnyčia, turėjusi 5 altorius ir 2 koplyčias – Jėzaus Nazariečio bei šv. Onos. 1823 m. ansamblį papildė ir mūrinė keturių aukštų klasicistinė balta varpinė, nugriauta statant dabartinę bažnyčią. Iki dabar išlikęs barokinės bažnyčios amžininkas – rytiniame šventoriaus kampe esantis apvalus baltas pastatėlis.

Anykštėnai šioje bažnyčioje meldėsi beveik 150 metų. XIX a. pabaigoje, nebesutelpant parapijiečiams, architektas Florijonas Vyganovskis (1854–1905) parengė barokinės Anykščių bažnyčios padidinimo projektą (projektas saugomas Anykščių parapijos archyve). Deja, leidimas pastatą padidinti tuomet nebuvo gautas. 1898 m. Kauno gubernijos architektas, daugelio Lietuvos neogotikinių bažnyčių autorius rusų architektas Nikolajus Andrejevas (1856–1911) parengė naują bažnyčios projektą. Pagal jį senoji bažnyčia turėjo būti nugriauta, o vietoje jos pastatyta didinga neo­gotikinė šventovė. Statybos darbai tęsėsi nuo 1899 iki 1909 m. Anykštėnai ir patys prisidėjo prie statybos: degė plytas, vežė statybines medžiagas, iš Latvijos gabeno geležį, rinko aukas. Darbais rūpinosi kun. Ferdinandas Uselis (1838–1901), vėliau – kun. Juozas Vembrė (1862–1915).

Anykščių bažnyčia tituluojama apaštalo ir evangelisto Mato vardu, 1914 m. gruodžio 8 d. ją konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius.

Anykščių maldos namų šimtmetis buvo įtemptas ir neramus. Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915 m. liepos 28 d., buvo susprogdinti 84 m bažnyčios bokštai – taip vokiečiai norėjo sunaikinti taikymo objektus. Iki 1930 m. bokštai buvo atstatyti, bet liko paprastesnės formos, ne tokie puošnūs, ir jau žemesni, 79 m aukščio. Tačiau ir tokio aukščio Anykščių Šv. Mato bažnyčia laikoma aukščiausia Lietuvoje.

Griūnant bažnyčios bokštams sudužo juose buvę varpai. Atstačius bokštus, į juos buvo įkelti trys nauji plieniniai varpai. Tikinčiuosius maldai savo skambesiu kasdien kviečia Anykščių bažnyčios ir parapijos globėjo šv. Mato, Bažnyčios globėjo šv. Juozapo ir šv. Jono vardais pavadinti varpai  (svoris – 620 kg; 300 kg; 180 kg).

1928 m. kovo 5 d. vėl ištiko nelaimė – kilęs gaisras sunaikino puošnų paauksuotą Didįjį altorių, sugadino bažnyčios vidų, žuvo dalis senojo parapijos archyvo. Išliko 1909 m. įrengti šoniniai altoriai – dailūs, tačiau paprastesnių formų, ir grakšti, kone ažūrinio silueto sakykla. 1932 m. klebono Juozapo Norvilos (1884–1938) rūpesčiu ir parapijiečių aukomis buvo įrengtas naujas altorius, iš naujo dekoruota bažnyčia.

1956 m. birželio 10 d. bažnyčia dar kartą – dainų šventės metu pakilus audrai ir trenkus žaibui, vėl degė kairysis bokštas, atstatytas po metų.

Nuo 1969 m. Anykščiuose klebonu buvo paskirtas veiklus ir menu besidomintis kunigas Albertas Talačka (1921–1999). Jo rūpesčiu bažnyčios sienos buvo nudažytos lygiai, skliautuose ir kaip juostą virš kolonų bazių įvedant krištolinį ornamentą. Presbiterijos sienas papuošė vienuolės dailininkės Teodoros Kriaučiūnaitės (1910–1974) ant drobės tapyti paveikslai „Šv. Marija Goreti“ ir „Šv. Pijus X“.

Klebonas buvo numatęs šventovės languose įmontuoti vitražus. Juos sukurti užsakė dailininkei Marijai Anortei Mackelaitei (g. 1930). 1971–1986 m. atsirado įspūdingas vitražų ansamblis – centrinės navos langus papuošė penkiolika šios dailininkės plono stiklo vitražų, šventovės erdvę pripildančių šviesos ir spalvų žaismo. 1972 m. arkiniame lange virš pagrindinio bažnyčios portalo sumontuotas storo luitinio stiklo vitražas „Šv. Matas Evangelistas“ (pirmas ir, atrodo, vienintelis tokio tipo vitražas Lietuvos bažnyčiose).

Mons. A. Talačka bažnytinei dailei nepalankiais sovietinės okupacijos metais ieškojo jaunų menininkų, galinčių kurti bažnyčioms. Taip 1987 m. šoninėse navose atsirado savitai tradiciją ir modernumą jungiantys Vaidoto Žuko paveikslai „Šv. Kazimieras“ ir „Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis“, to paties dailininko 1988–1989 m. krikštyklai buvo sukurta originali kompozicija „Krikštas“.

Be sakralinės dailės kūrinių, Anykščių bažnyčią puošia trys profesionalių dailininkų sukurti memorialiniai paminklai, skirti žymiems anykštėnams atminti. 1957 m. šventovėje buvo pastatytas skulptoriaus Henriko Rudzinsko (1909–1996) iš balto marmuro iškaltas „Anykščių šilelio“ autoriaus Antano Baranausko biustas. 1982 m. buvo įrengta memorialinė lenta A. Baranausko bičiuliui, tragiško likimo kunigui ir poetui Klemensui Kairiui (bronzinį bareljefą sukūrė skulptorius Leonas Žuklys (1923 m.), raižiniais puoštą lentą iš medžio išdrožė anykštietis tautodailininkas Liudas Tarabilda (1916–2004). 1988 m. skulptoriaus Jono Meškelevičiaus (1950–2005) sukurtu bronziniu biustu bažnyčioje buvo įamžintas iš Anykščių krašto kilusio žymaus kalbininko, švietėjo, jėzuitų vienuolio Konstantino Sirvydo atminimas.

1981–1988 m. monsinjoro A. Talačkos užsakymu savamokslis skulptorius Rimas Idzelis (1950−2013) šventoriaus koplytėlėms sukūrė originalias medines Kryžiaus kelio storis.

Nuo 1995 m. į Anykščius atvykus dirbti klebonui kun. Stanislovui Krumpliauskui (g. 1945), 1999 m. buvo  sumontuoti nauji, galingi vargonai. Iš Didžiosios Britanijos Southemptono miesto atgabenti 45 balsų, 3 manualų, net 2600 vamzdžių vargonai, statyti 1925 m., perstatyti 1963 m., specialistų yra laikomi vienais geriausių Lietuvoje.

Nuo 2008 m. anykštėnai gėrisi įspūdingu bažnyčios apšvietimu.

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia su šventoriumi ir komplekse esančiais dailės kūriniais 2009 m. buvo įrašyta į valstybės saugomų Kultūros vertybių registrą

2012 m. dešiniajame šventovės bokšte įrengta apžvalgos aikštelė.

2012 m. parapijos klebonu paskirtas kan. Petras Baniulis (g. 1958).

 

Nuotraukos iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus fondų