Šventorius

Erdvus Anykščių bažnyčios šventorius aptvertas XX a. pradžioje pagal Kauno gubernijos architekto Aleksiejaus Skrynikovo projektą pastatyta neogotikine tvora su vartais ir Kryžiaus kelio stočių koplytėlėmis.

Anykščiai didžiuojasi turintys vienas vertingiausių ir įspūdingiausių XX a. II p. Lietuvoje sukurtų Kryžiaus kelio stočių. Monsinjoro A. Talačkos užsakymu 1981–1988 m. šventoriaus koplytėlėms jas sukūrė savamokslis skulptorius Rimas Idzelis (g. 1950). Dailininkui nebuvo duota jokių nurodymų nei dėl temų traktuotės, nei dėl kompozicijų, menininkas rėmėsi tik Šventojo Rašto siužetu ir savo vaizduote. R. Idzelio Kryžiaus kelio stotys sulaukė pačių palankiausių tiek dailės žinovų, tiek parapijiečių vertinimų, buvo publikuotos pirmajame „Katalikų pasaulio“ numeryje 1989 m. kaip išskirtinis ir savitas bažnytinio meno reiškinys. Jos tapo vienu iš traukos taškų, į Anykščių bažnyčios šventorių priverčiančiu užsukti dažną miesto svečią.

XX a. 9–10 dešimtmetyje šventoriuje atsirado savotiška profesionalių Lietuvos dailininkų sukurtų skulptūrų „mini galerija“ –­ originalūs sakralinio meno kūriniai: Antano Kmieliausko {g. 1932) „Šventoji Šeima“ (1986) – paminklas, skirtas žymių anykštėnų tėvams atminti, vienintelis panašaus pobūdžio paminklas Lietuvoje; Romo Kazlausko (g. 1937) iš balto marmuro iškalta „Švč. Mergelė Marija­ Sopulingoji“ (1990), Vlado Vildžiūno (g. 1932) bronzinis „Jėzus Nazarietis“ (1992). Prie jų gražiai dera ir anykštėno savamokslio skulptoriaus Algio Ladigos (1922–2011) originalios formos kryžius iš tašyto pilko Anykščių akmens.

Sąjūdžio metais netoli įėjimo į bažnyčią iškilo mediniai Misijų (1987, aut. Kazys Nemanis (1923–2002) ir Tremtinių (1988, aut. Alvydas Seibutis (g. 1961) kryžiai. Anykščių bažnyčios šimtmetį primena tautodailininko Jono Tvardausko (1938–2009) sukurtas ir šventoriuje pastatytas paminklas, padarytas iš bažnyčios šventoriuje augusios ir prieš keletą metų nupjautos guobos (sprendžiant pagal rieves, medžiui gali būti apie 400 metų).

2013 m. tautodailininkas Pranas Petronis (g. 1950) šventoriuje sukūrė paminklinį kryžių 1850–1863 m. Anykščių klebonui Ferdinandui Stulginskiui ir visiems 1863-aisiais laisvės siekusiems anykštėnams.


1. Kunigo Alfonso Gražio (1923–1992)  kapas. Skulptūra „Jėzus Nazarietis“. Skulpt. Vladas Vildžiūnas. 1992 m.

2. Kunigo Jono Uoginto (1911–1988) kapas. Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios skulptūra. Skulpt. Romanas Kazlauskas. 1990 m.

3. „Šventoji Šeima“ – paminklas žymiųjų anykštėnų tėvams atminti. Skulpt. Antanas Kmieliauskas. 1986 m.

4. Kan. Jurgio Žitkevičiaus (1892­­–1978) kapas. Paminklo autoriussavamokslis skulptorius Algis Ladiga.

5. Skulptūra „Šv. Matas“, skirta bažnyčios 100-mečiui. Skulpt. Jonas Tvardauskas. 2009 m.

Rimas Idzelis. Kryžiaus kelio stotys Anykščių bažnyčios šventoriuje. 1981−1988. Medis, polichromija.

I. Viešpats Jėzus nuteisiamas mirti

II. Viešpats Jėzus paima nešti kryžių

III. Viešpats Jėzus parpuola po kryžiumi

IV. Viešpats Jėzus susitinka savo Motiną

V. Simonas Kirenietis padeda nešti kryžių Viešpačiui Jėzui

VI. Veronika nušluosto Viešpačiui Jėzui veidą

VII. Viešpats Jėzus parpuola po kryžiumi antrąjį kartą

VIII. Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris

IX. Viešpats Jėzus parpuola trečiąjį kartą

X. Viešpačiui Jėzui nuplėšia drabužius

XI. Viešpatį Jėzų kala ant kryžiaus

XII. Viešpats Jėzus miršta ant kryžiaus

XIII. Viešpatį Jėzų nuima nuo kryžiaus

XIV. Viešpatį Jėzų laidoja

XV. Viešpats Jėzus prisikelia iš numirusiųjų