Anykščių dekanato Gyvojo Rožinio draugija

Truputį istorijos

Pirmąjį Europoje Rožinio vėrinį, kurį dabar meldžiamės, padovanojo vienuolis Šv. Domininkas. Jis apie 1212 metus buvo gavęs apreiškimą iš Šv. Mergelės Marijos ir pradėjo kalbėti rožinį. Tuo metu rožinis teturėjo 3 dalis: 1 – Džiaugsmingąją, 2 – Sopulingąją, 3 – Garbingąją. Po šimto metų pertraukos ir įvairių pataisymų nuo 1460 metų vėl atgimsta rožinio kalbėjimas. Panašiu laiku galutinai nusistovi šios maldos forma ir išlieka iki mūsų dienų.

2002 metais Šv. Tėvas pop. Jonas Paulius II laiške vyskupams, kunigams ir visiems tikintiesiems rašė, kad rožinis yra taikos malda, t. y. šeimos ir už šeimas malda. Popiežiaus iniciatyva buvo pridėta viena „Šviesos“ dalis su penkiais slėpiniais.

Kas yra rožinis ir iš ko jis susideda?

Ši malda dar vadinama rožių vainiku, rožių grandine. Rožinio vieną dalį sudaro 53 „baltos rožės“ ir 6 „raudonos rožės“, t. y. penki slėpiniai („Baltos rožės“ – 10 „Sveika, Marija...“ ir 6 „raudonos“ – „Garbė Dievui...“).

Rožinis yra Evangelijos santrauka. Jis išreiškia gyvą tikėjimą ir nušviečia meilę Ganytojui ir Šv. Mergelei Marijai. Šiandien meldžiamės keturias rožinio dalis.

2004 m. Panevėžio vyskupijoje Vyskupo raštu įsteigta Šv. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugija.

Anykščių dekanate ši draugija įkurta 2006 m. vasario 26 d. Dekanate iš 11 parapijų rožinio maldą meldžiasi apie 630 draugijos narių. Anykščių Šv. apašt. evang. Mato parapijos Gyvojo Rožinio draugijai priklauso 180 narių.

Kviečiame ir Jus prisijungti prie mūsų!

Draugijos pirmininkė Joana Pakšienė